stotyje
Pakyla
debesis šukuoja
Iki užsimiršta saulė
Atgula
vandenyno dugnan
priešaušry į paviršių
Keliasi
Bučiuoja
atsiradusią žemę
Sėdasi sugniaužia kelius
rankomis
nulenkta galva
plaukai Lyti smėlį
Vilgydami sūrų džiaugsmą
Apsistoji
devyniom naktim
devyniem pirmapradžio
pamiršto medaus mėnesiam
pasaulio laiku
kitur
Dar be širdies kūries
eskizuos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-14 19:53:23
Hm. Realiai manęs tekstas nepaliečia, bet suvokiu, jog jo energetika gera.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-13 19:25:22
erdvė plati, bet nepavojinga. meistriškai.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-13 14:52:47
Gerai užbaigei. Patiko atmosfera - jaučiasi kažkas subtilaus. Plati erdvė (dvelkia vandenynu, pakrante). Skaičiau tris kartus ir su kiekvienu vis geriau pajaučiamas eilius.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-01-13 14:46:20
ėžys.... pigus kaip v'elnias