Pabaiga nebyliai

Nenurimsiu. Baigės pradžia.
Varinio ryto. Mažo žmogaus.
Medžio sakais pabyrėjo rasa -
Gal pasigaus ir priglaus.

Vakaras bijo garsiai įkvėpti.
Liko tik laiškas sūrus.
Po dangumi tenka gėlą slėpti.
Ant debesų kartėlis nutūps.

Dar suspėsim su vėju.
Paskaitysim laišką pro tylą.
Pradžios nebėra. Nespėju.
Bet žodžių nereikia. Nebyliai.
Gaiva

2011-01-13 00:30:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-01-13 17:57:02

Skaudus ir labai ryškiai perteikta mintis.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-13 15:28:34

tų žodžių ir nereikia,...nebyliai...

Anonimas

Sukurta: 2011-01-13 07:03:54

Vakaras bijo garsiai įkvėpti.
Liko tik laiškas sūrus.
Po dangumi tenka gėlą slėpti.
Ant debesų kartėlis nutūps

Liūdesiu ir gilia mintimi pulsuoja darbas.

Anonimas

Sukurta: 2011-01-13 01:46:49

"Vakaras bijo garsiai įkvėpti." - vienintel4 vieta, kuri patiko. Kitkas man atrodo skurdokai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-01-13 00:57:48

Suspėsit būtinai. Ir kam tada tie žodžiai... ;)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-01-13 00:42:06

gerai kad tokios svajingos ir lyriškos mintys pas jūsų, gal jas kas nors ir priglaus. (čia jūsų lyrika, taip?)