graži mintis, dailiai ir lakoniškai susakyta, nors iki vidurio atkakliai maniau, kad per daug pasirinkta dalyvių, kurie apsunkina tekstą bereikalingu sudėtingumu ne vietoj. paskutinės dvi eilutės paperka.

Besikeičiančios, besikartojančios rolės gyvenimo siužete - gera mintis! Žodžio formos, apie kurias kalbėjo Piligrimas, išties neaiškios, dviprasmiškos. Dūmais atskiesta būtis nesukėlė jokių asociacijų, sakyčiau, beprasmė detalė.

Galiu pasakyti kas man nepatinka: "keičiantis", "kartojantis" - man šie žodžiai per arti vienas kito... kažkaip keistai skamba. Mintis gera, pabaiga taip pat gera (čia pataikei į mano silpnas vietas), tačiau reikėtų paieškoti kažkokios raiškos, kažkokio skambesio, kad tos trumpos eilutės susišauktų viena su kita ir įsimintų.

Į niekur :), bet sakote į dievą?