Dabar aš dainuoju tą dainą,
Kurią man kažkada dainavai,
Apie tai , kad žiemos praeina,
Tada baigiasi mūsų vargai.
Sulauksim –švies saulė mums ryškiai
Ir obelys senos baltuos.
Apie tai, kad negrįžta vaikystė.
Tik sidabro mėnuo šuliniuos.
Kad mano maitinti paukšteliai
Vėl sugrįžo, vaikais vedini.
Ir kelias, šis praeitas kelias
Pasisukęs kita kryptimi –
Į ten, kur paskyrė likimas,
Kur viesulas pučia smarkus.
Ir tas begalinis laukimas...
Kur mylimas mano žmogus...
Menu, dainavai man šią dainą
Kai aš mažutėlė buvau.
Sumokėjai gyvenimui kainą –
Visam laikui širdy palikau.
spika
2011-01-09 00:07:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): megillah
Sukurta: 2011-01-13 00:30:36
sugraudino
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-01-09 19:33:04
nuostabus kūrinys...
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2011-01-09 19:15:37
griebiantis už širdies
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-09 15:35:46
Ačiū, Spika. Vėl trumpam sugrįžau į vaikystę...
Jausmingas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-09 15:03:03
Nuplaukė prisiminimais ir ilgesiu.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-01-09 11:39:56
Gražus išeinančių, esančių ir ateinančių ryšys, kuris be nuoširdžios dainos, nesumeluoto jausmo būtų neįmanomas. Dainuokite ir toliau, nuo to priklauso visų mūsų likimas.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-01-09 11:11:53
gyvenimiškai išjaustas , išgyventas, dainingas tekstas. gerai ,kai tokie gražūs jausmai sieja motiną su dukra
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-01-09 05:52:46
Taip,tęsk mamos gyvenimo dainą.Tenesibaigia.
Ilgesingai,ramiai skaitėsi.