Man sako, kad nėra yra
Ir atrodo, kad susminga žvaigždės, užspausdamos akis,
Paukščiai iškrinta iš pasaulio bekraščio į keturis kraštus.
Dėl kelių per toli iššautų
Blakstienų strėlių.
Man sako, kad daug - per mažai
Ir atrodo, kad sapnai kartu su medžių šakom pakyla,
Kad Viešpatį pabaksnoja šiek tiek.
Dėl kelių per daug ištartų
Ar taip ir nesuvirpinusių lūpų raidžių.
___________________________
Ir kam man tikrovė? Pasiimkit. Tikiu tik kūno šiluma.
Ir kam man žodžiai? Pasiimk. Ir taip nusirengsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-01-07 19:53:09
na,taip- mažiau žodžių...juk vis tiek...
Anonimas
Sukurta: 2011-01-07 00:00:11
UžspauSdamos.
Perkeliu į dienoraštinį įrašą. Pasiklydęs savyje atrodo šis tekstukas. Ieško ieško, bet praranda.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-06 15:59:57
filosofiškas tekstas: "nėra yra" - nuoroda, kad toliau kalbama apie nebūtį, tai ir dar "paukščių iškritimas iš pasaulio" yra transendencialu. Ir ta būsena, kai galvoji apie visa ko nebuvimą, taikliai, aiškiai perteikta. Nors gal kiek užsižaista su įvaizdžiais. p.s. net atrodo, kad jie kartais surinkti iš kažkur ir sudėti į šitą formą.
yra paradoksų: pasaulio bekraščio keturi kampai, susmingančios žvaigždės, iškritę paukščiai, keturi pasaulio kraštai, besibaksnojantys sapnai >> kurie, gal ir nėra visiškai originalūs, bet visgi, labai labai dera ir pasitarnauja šiame kūrinyje. +
yra aliteracijos - k,š(ž)(s) ir netikėtų, bet labai taiklių pasakymų "per daug ištartų raidžių", "daug - per mažai", todėl tekstas skamba ritmingai, stebinančiai, įstabiai ir netikėtai.
tik neskamba anafora.
pabaiga irgi slidi.