Nereikia mintimis sugrįžti,
Į uostus, kai laivai išplaukę -
Prie kranto galima paslysti!
Bandau išbraukti tas paikystes,
Tačiau ne viskas išsibraukia.
Širdis pavargo, nes lig ryto
Prisiminimais save girdžiau:
Jaunystės laiškus vėl skaityti,
To meto nuotraukas vartyti -
Jau per sunku akims ir širdžiai.
Žinau, jog vargintis neverta,
Bet argi mintys proto klauso?
Manau, vartysiu dar ne kartą...
Ir, nors bandau save išbarti,
Su metais - neklusni darausi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-14 19:09:15
Žinau, jog vargintis neverta,
Bet argi mintys proto klauso?
O man patiko penkiaeilis eiliavimas. Senai to nebandžiau...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-07 14:50:59
patingėta ieškoti naujo
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-06 23:10:45
ir nereikia išbraukti to, ką užgyvenome.O su metais dar giliau skęsim prisiminimuose.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-01-06 12:43:09
individualu, asmeniškai kiekvienam savaip, ir nežiūrint į tą aplinkybę (ar tau taip, ar tau kitaip vyksta sąlytis su būtuoju laiku ir savimi tame būtajame laike, kaip yra rašoma šiame tekste, kalbant lyriniam herojui) pats tekstas pakankamai literatūriškas, pamąstymų formoje, ir neerzina – nėra jis dienoraštinis nors pakankamai stereotipinis santykis jame dėstomas į būtąjį (praėjusį) laiką. Antras posmas kiek silpnesnis tame kalbėjime - atrodo jau numanai kiekvieną sekančią eilutę jame, kas bus pasakyta lyg nuvalkiotos scenos jei tai filmas - tie įvaizdžiai - nuotraukos pavyzdžiui - senų albumų vartymas, tiesiog ir žinai kas bus kalbama - labai nuvalkiota išraiška ir santykis stereotipinis. bet nors ne per giliausias - literatūriškas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-01-06 11:59:38
...tikra tiesa...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-01-06 08:47:00
prastai
su metais vis mažiau norisi prisiminti