moterys įžeistos saugo save – Labai pavykęs tokio žvilgsnio, požiūrio ir priežasties kartu iš(si)vyniojimas iš mistikos į realybę, pradedant nuo fono... kaip raganom virsta moterys... / kai pailsta tikėti(s) > pasilieka. Taupiai suvesta, ir įdomiai.

tikra ir gryna, gera skaityti, ačiū

oi - - - puikiai čia...ir į raganas dabar žiūrėsiu ne taip neigiamai...
:)

Kažin, o tos, kur dieną būna katėmis..., kuo virsta naktį..., o mes, tie vyrai, kur naktį neišeinam, kuo virstam... Daug klausimų, o atsakymų ieškome tūkstantmečiais.

raganom arba šventuolėm

Pažvelgiau aprašyme dėl eiliaus ir
tiesiog truputį pažaidžiau Jūsų mintimis, stengdamasi per labai nenukrypti:

naktį raganos virsta katėm
stebi praeivius geltonais žibintais
apšviestos gatvės mirksi oriai -
moterys saugančios viltį -
nesutrukdyki to burto versmės
gali pabėgti negrįžti nors
akys vis laukia ir pakelėj
stoviniuot nepailsta taip virsta
raganom moterys vyrų kurie
vakarui pasirenka kitą
taip raganos virsta katėm
kai tikėti pailsta

į pabaigą -> į pradžią.

Katės, raganos, moterys... ši transformacija žinoma iš senų senovės, malonu, kad ji prisimenama ir pateikta nebanaliai.
"o akys taip laukia
nepailsta pakelėj stoviniuoti" šiuos žodžiu išskirčiau pasviru šriftu, jie lyg užuomina, lengvas sentimentalumas.., o po to vėl grįžtama į pabaigą.
Patiko, toks romantiškas, bet visai nesaldus.

Madeleine, nemanau, bet tos visos moterytės, gali taip pradėti galvoti patriarchate, kad naktį raganos virsta katėmis... mat jos ne raganos ir ne katės tik tada, kai priklauso kokiam nors vyrui:
http://www.youtube.com/watch?v=1_yyivilKpo

juokingai kvailas man jūsų eilius, bet jūs šaunuolė, kad kuriate...

naktį raganos virsta katėm
stebi praeivius geltonais žiburiais

užtenka tiek

naktį raganos virsta katėm
žvilgsniai - geltonais žiburiais

ir net nebūtinai naktį

Gerai, kad autoriaus mintys ne visuomet sutinka su lyrinio herojaus mintimis. Man Madeleine sunku įsivaizduoti ragana ;)

O man atrodo, kad eilutė
apšviestos gatvės mirksi oriai –
reikalinga, o paskutinis žodis tik paryškina įžeistų moterų stiprybę ir raganiškumą.

Ak, ką aš kalbu. Patinka. Patinka man, todėl ir gerai viskas skamba.

apšviestos gatvės mirksi oriai - ar labai reikalinga eilutė? Na, bent jau paskutinis žodis?
moterys įžeistos saugo save - ši eilutė man nesuskamba, atrodo negyva.
Kažin, ar ne per daug keitimosi? Siūlau dar ramiai padėti į šalį tekstą ir pabrandinti kita nuotaika.

Užkliuvo tik: "nepailsta pakelėj stoviniuoti" - bet gal tik man. Ir "kaip raganom virsta moterys" - gal geriau "Taip" vietoj "kaip".

Visumoj įdomus, geras, kažkodėl noris sakyti - moteriškas :D. Jei dar iš asmeniškumų, tai labai nemėgstu visų tų apskliaudimų (...ti(s) ) ;) Man tai labiau primena paties autoriaus kažkokį neapsisprendimą kas jam atrodo svarbiau :D Aišku, dvigubai ar net keliagubai praplečia prasmes, bet man atrodo, kad tai ne visur būtina. Va tiek iš manęs.