Jude, tu išdavei ir pasikorei.
Begalinėj jūroj daugelis mūsų yra tokie.
Kvailos užgaidos ir norai,
Tampa skausmu kitiems.
Tėve, pažvelk, aš nuskendau,
Aš brendu per dugną,
Kur spindi auksas, deimantai ir sidabras,
Kliūnu už užgaidų, krentu negalėdamas pakelti jų,
Man trūksta oro – į viršų iškilt privalau,
Tik nenoriu aš paleisti šito lobio iš rankų savų...
Pasivaikščiojimas dugnu...
Čia sutinku, kurių nesitikėjau sutikti,
Čia gyvena tie, kurie seniai pamiršti,
Dar egzistuoja tie, kuriems nebuvo lemta išlikt,
Kas buvo protingi – čia kvaili.
Saulė taip aukštai, esu per giliai,
Man trūksta oro – negaliu pakilti,
Kai viskas baigsis – aš išplauksiu.
Pasivaikščiojimas dugnu...
Man nesvarbu, kad mėšle spindi segės,
Nerūpi man, kad užnuodytos vynuogių kekės,
Nėra viskas jau taip blogai,
Kol nesuprantu, kas nereikalinga visiškai...
Čia mano valtis prakiurus guli,
Ir jos irklai nebe sparnai,
Į mane ryklys iš pasalos jau žiūri,
O aš bandau vis iškelt į viršų visa tai...
Pasivaikščiojimas dugnu...