Šiomis meilės netikrumo ir viens kitam nepakantumo dienomis,
Kai kiekvienas galvoja tik apie save,
Prabyla vėliavnešys tiesiai į akis draugui kabutėse:
Aš daugiau netikiu tuo, ką darau,
Pažvelk, tavo dienos jau suskaičiuotos.
Nors ir stengeisi, bet per tiek laiko dar neapakau,
Aš laimėsiu šitą mūšį, nors mano žaizdos negyja kraujuotos.
Mes laukiam dainos kiš dangaus,
Nors ir širdys kietos, mes tikimės, kad tai neilgam,
Ir tik žodžiai ant požeminių perėjų sienų
Vis neleidžia užgesti mūsų viltims!
Čia buvo šių dienų pranašai,
Tai tiesa – ar matai?
Kai jie kalbėjo – daugelis netikėjo,
Tik kai pasaulio vaikai prieš vampyrąsusirinko,
Jų širdys nesudrebėjo.
Gerk kraują, bet vieną naktį tu paspringsi,
Godžiai gerk, bet šis kraujas – nuodai,
Ir nuo jo tu pūsi iš vidaus.
Nemanyk, kad sugrįši kai mūsų protus ištrinsi,
Mes niekad nepamiršim ir neatleisim už tai.
Taip kalbėjo vėliavnešys tiesiai į akis draugui kabutėse,
O šis niekaip nenorėjo patikėt,
Jis žino, daug tokių vienutėse,
Ir vieną dieną šios grotos ims trūkinėt.
Tai buvo šių dienų pranašai,
Jų žodžiai – galingiausi ginklai,
Tai buvo šių dienų pranašai,
Ryt viskas bus kitaip.