Vėl trupa sniegas į bejausmį miestą,
Garsus užlipdo baltos peteliškės,
Pamiršta vaidmenys valdingą tekstą
Ir ryškūs personažai – neberyškūs.
Tyla akustinio skambėjimo išmoko
Neužsigauti į snieguotą erdvę,
Mieste neįkvepiamas baltas smogas,
Blakstienos nebemoka užsimerkti.
Klampina žvilgsnis, ligi dugno sminga
Langai, praeiviai ir dangus virš miesto,
Begarsiais žingsniais gatvės sninga
Ir tirpsta lūpose bežadis tekstas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-01-02 18:16:07
Gražus žiemiškas vaizdas :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-01-02 18:02:03
Vaizdinga...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-01-02 14:15:53
Na,toks,TIKRAS,pošventinis :)
Puikus.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-01-02 11:41:35
Jūs teisi. Išmokęs neužsigauti ,,į snieguotą erdvę", žmogus prarandą gyvenimo džiaugsmą.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-02 10:44:35
Kiek liūdnokas, perteikiantis keistos ramybės monotoniją ir skambėjimą.Labai patiko metaforos ir pateikti vaizdiniai, ypač paskutinis stulpelis.