Gegužės 2 d. 8 val. 23 min.
Ar arbatoje gali tilpti gyvenimas? O mirtis?
Vakar Jai arbatos puodelis suteikė daugiau artumo ir šilumos nei Jis.

Balandžio 30 d. 23 val. 12 min.
Jie gulėjo ant kilimo ir neįstengė atsistoti. Abu buvo pavargę labiau, nei po bėgimo maratono. Nors... Tiesą pasakius, visas šis savaitgalis ir buvo maratonas. Tempo, karščio ir fantazijų.
- Ech, svarbiausia, kad mėlynių pernelyg nesimatytų – ryt teks svečius priimt,  - atsiduso Ji.
- Niekis, mieloji, ligi vestuvių užgis,- pasigirdo balsas iš terasos. (Jis niekada nepasižymėjo puikiu humoro jausmu). Brangusis rūkė. Ach, kaip ji negalėjo to pakęst! (Jis tą puikiai žinojo). Dvi paros be maisto, miego ir žodžių. Geriausios paros, pagalvojo Jis. Jiems nerūpėjo maistas – pasisotino vienas kitu, nereikėjo žodžių – kalbėjo kūnais.Visame kame svarbiausia seksas,seksualumas.Ir niekas daugiau. Tai buvo Jos mintys. Jie susituokę jau trejus metus. Trejus nuostabius, kupinus meilės ir švelnumo metus.Trejus Jo sarkazmo ir Jos isterijų metus. Ar ne Beigbederis pasakė,kad „Meilė trunka trejus metus“? Gal rašytojas ir buvo teisus... Kai jie mylėjosi koridoriuje, Ji pastebėjo Jo veido išraišką spintos veidrodyje. Veide atsispindėjo nuobodulys, abejingumas ir ... negi tai buvo panieka? Turbūt Ji kažkuo išsidavė, nes Mielasis instiktyviai atsisuko į Mylimosios atspindį veidrody, Jo išraiška ūmai pasikeitė – dabar veide žaidė šelmiška šypsenėlė ir vylingas žvilgsnis. Jis kilstelėjo klubus aukštyn, burna godžiai apžiojęs krūties spenelį, įėjo į Ją. Ore tvyranti skarštis smelkė
(Dieve mano... Dieve mano...)
Ji krito į malonumų jūrą, skendo joje, norėjo visiškai panirti. Į Jį.
(Jo veidas... veidrodis...)
Gosliai žvelgdamas į savo moterį, Jis pastebėjo, kaip vienas prakaito lašelis nuriedėjo Jos krūtimi žemyn ir užtiško ant Jo.
(Panieka?..)
(KĄ?!)
Ji dievino Jo kūno skonį.
(Dar... Dar truputėlį...)
Abu palaimą pasiekė tą pačią akimirką. Jai ištryško ašaros. Kelios. Nematomos. Kūnas drebėjo. Ach, mieloji, kokia Tu nepasotinama, sušnibždėjo Jis. Jis nematė Jos ašarų. Tu mano katyte, plėšri katyte. Matai, kaip sukandžiojai mane. Seniai jau to nebedarei. – šelmiškai šyptelėjo.- Galvojau, suvalgysi mane visą. Šikart liežuviu lyžtelėjo Jos dilbį. Užsirūkė. „Taip, noriu tave suvalgyti!Suėsti gyvą! Kad nebežiūrėtum į mane ... Manai, mielasis,nieko nežinau apie Gerdą? Patikėk manim,žinau ne mažiau nei tu pats. O gal ir daugiau... Beje, ar žinojai, kad pabuvus su Tavimi, ji visada pasidžiaugdavo vibratoriaus teikiamais malonumais?“  Ach, kaip Ji norėjo tokiais žodžiais Jam atsikirsti. Naudodama Jo paties taip mėgstamą sarkazmą. Ach, kaip troško... Bet, užuot taip pasielgusi, Ji pabučiavo savo vyrą į skruostą, atsistojo ir nuėjo į vonios kambarį.

Sėdėdama ant klozeto, prisiminė tą vakarą, kai susipažino su Gerda. Ji atėjo pas Gerdą po to, kai sužinojo, kad būtent pastaroji yra Jo meilužė. Pati nežinojo, kodėl ėjo. Gerda ją priėmė šiltai.(Suprantu, kodėl Jis ją dulkina. Ji graži, šmestelėjo galvoje). Pasikvietė į virtuvę. Šeimininkė užsirūkė.
- Kavos ar arbatos?
- Raudonojo vyno.
- Kokie mes atžarūs... Kodėl čia atėjai?
- Norėjau su tavim susipažinti. Suprasti, kuo Jį patraukei. Tu graži.
- Žinau. Tačiau ir tu ne iš baisiųjų poligono.
- Tai komplimentas?
- Priimk kaip nori.
- Jūs seniai kartu miegat?
- Gerą mėnesį.  O jūs?
- Neįžeidinėk! Mes vedę. Aišku, kad kartu miegame.
- Klausiau, ar seniai mylėjotės.
- Ne tavo reikalas!..
- Neišsisukinėk. Kada paskutinį kartą?
- Nors tai ir ne tavo reikalas, pasakysiu – paskutinį kartą... em... leisk prisimint...
- Tau tai reikia prisiminimų koridoriais vaikščiot?
- ...Per Velykas. Patenkinta?
- Dabar Gegužė...
Ji susigėdo. Nežinia kodėl. Kelios ašaros nutekėjo Jos skruostais. Tai ,kas vyko vėliau, prisimena per miglą. Gerda...
(Leisk, Tave nuraminsiu.)
Švelnūs pirštai, glostantys Jos nugarą.
(Gera.)
(Nusirenk, bus patogiau.)
Ji sumurkė iš malonumo. Pasidavė švelnumui ir troškuliui...gyvenimo.
( Tu nuostabi.Aš gersiu tavo kūną.)
Krytis. Į ekstazę. Į karštį. Į ją.

Klūpodama šalia klozeto, prisiminė Gerdos žodžius prieš Jai išeinant: „ Nereikia man Jo. Tik ne tada, kai pažinau Tave. Pasilik šiai nakčiai... Nereikia man Jo, suprask. Vis tiek po to tenka naudoti jį.- Parodė į šalia gulintį žalsvos spalvos falo imitatorių.- Mieloji, pasilik... Prašau.“. Tai paglostė Jos savimeilę. Jos "ego". Moteris pasirėmė rankomis, dar sykį išsivėmė ir grįžo pas Brangiausiąjį, kuris tuo metu rūkė terasoje.

Gegužės 2 d.  11 val. 48 min.
Ar gali arbatos puodelyje tilpti visas gyvenimas? Visame kame  svarbiausia seksas, seksualumas... Jeigu tik vakar Jis būtų į Ją pažvelgęs... Jeigu būtų pamatęs, kad Ji susijaudinusi, sunerimusi. Jeigu... Ji Jam viską būtų atleidusi. Ir gerdas,ir sandras ir tą Jo žvilgsnį spintos veidrodyje. Ji mėgsta „Katuabos“ arbatą. Tai žolelių arbata, stabdanti senėjimą, suteikianti energijos – geriausias produktas iš paslaptingosios Indijos!.. Bent jau taip skelbė užrašas ant arbatos įpakavimo. Ji dar kartą peržiūri savo daiktus, patikrina lagaminus, suskaičiuoja ar pasiėmė pakankamai pinigų. Taip, Ji išvyks iš šių namų. Iš Jo namų.

Gegužės 2 d. 12val. 15 min.
Tuo metu Jis rūkydamas ėjo gatve.( Direktorius sutiko išleisti trumpos pertraukėlės tik todėl, kad Jis pakeliui nupirksiąs jam pietus „Čili“ picerijoje.) Suskambo mobilusis telefonas. – Taip, tai aš. Kur? Dabar? Dabar aš dirbu. Palaukite, kas jūs toks? Gerai, būsiu po dešimties minučių.

Gegužės 2d. 22 val. 36 min.
Klūpodamas šalia klozeto, prisiminė tą akimirką, kai išvydo Jos sumaitotą veidą. Geriau būtų nematęs. Išbėgo į vidurį gatvės. Banalu. Kur Ji taip skubėjo? Vyras pasirėmė rankomis, dar sykį išsivėmė ir grįžo... Užsirūkė terasoje. Ji negalėjo to pakęsti. Jis tą žinojo.