* * * * *    
gal tik snaigės žėruos įprastai  
sausio lapą atvėrusiems baltą
  norėsis nors vieno žodelio tiktai
   jis bus tuščias - kaip buvo nekartą

mintys vėl į vaikystę gal grįš
daug ryškiau kai žvakutės spindėjo
  telefonas užsnūdęs tylės kažkodėl
   užsimiršęs, kad metai praėjo

o galbūt pagaliau nuskambės
sintetinis balsas prabils
  standartinę frazę ištars – palinkės
   pareiga atlikta...ir nutils

... nors esu uždarytas į „cypę“
net „teisėjams“ palinkėti galiu
  - būkit laukiami, mylimi būkit
     ir netik vėl sulaukę Naujų...

poetams, kad mūzos šypsotųs
kad aušra ir pro debesis šviestų
  kad vaivorykštėm baigtųsi lietūs
  ir net priešas jums ranką ištiestų

žiburėliai, kad laimės negestų
mylinčių akyse stebuklingi
  neviltis ir skausmai, kad aplenktų
   o sutrumpinus, - BŪKIT  LAIMINGI...    
  
             * * * * *  
Naujieji kasmet vėl ateina,
jie - amžių smiltelė maža.
  Jų laukiam, palydim – o gaila,
     prabėga kaip viena diena...

             * * * * *