Pakilau aš virš žemės kaip paukštis,
Kai žiema užpustė kelius.
Ir supaus, ant mėnulio prisėdus,
Nuleidusi kaliošus.
Supaus ir netyčia paslydau,
Į žemę atgal nukritau.
Kaliošai sniege pasiklydo,
Aš - pūgų pataluos paskendau...
Miegosiu minkštai ir patogiai,
O kai pavasaris žemėn sugrįš,
Kaliošus aš jam savo paskolinsiu,
Kad turėtų kuo per Lietuvą brist...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-31 15:17:08
Privertė šypsotis, o tai puiku :D
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-12-31 12:17:31
Cha cha, smagumėlis... Su atpėdinančiais Naujaisiais! Tegu padovanoja ilgaaulius kaliošus kaip priedą prie labiau vertingos dovanos... :)))
Tik ką pradėjau rašyti eilių, kuris prasideda: Ant debesies žemyn nuleidus kojas... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-31 11:31:08
Linksmas toks, nuotaiką pakeliantis... Valiooo su naujaisiais, su naujais kaliošais toje pačioje žiemoje :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-31 11:23:34
Linksmas eiliukas. O pati kaip - basom?