Santrauka:
Paskutinis eilėraštis šiais metais. Ne apie Naujuosius metus, ne apie žiemą - apie jausmus...
Pasitikėjimas ore ištirpsta,
Trapi viltis kaip rūkas išsisklaido,
Tikėjimas į neviltį pavirsta
Ir sutemos gėla nudažo veidą.
Aš leidžiu ašarom kaip lietui kristi -
Tegul jas paslepia juoda naktis.
Dabar žinau - skaudžiau už išdavystę
Sužeisti pajėgia tiktai mirtis.
Liepa
2010-12-31 09:14:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-01-01 00:35:23
Labai ačiū už komentarus.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-31 17:06:21
Ašaros nuplauna viską... ir išdavystę...
Su artėjančiais! :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-31 15:25:53
Tikras. Tikras...
Patiko, stipriai perteiktas jausmas.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-12-31 15:12:36
Tikras, nuoširdus jausmas... palieka įspūdį.....
Anonimas
Sukurta: 2010-12-31 15:06:12
Dabar žinau - skaudžiau už išdavystę
Sužeisti pajėgia tiktai mirtis.
Tikra tiesa... Liūdna, kai jauni žmonės būna patyrę tiek daug per savo trumpą gyvenimėlį... Ir kas mirtis yra žino, ir kas išdavystė... Ech...
Siūlyčiau eilėraštį suskirstyti į dvi storfas, taip bus labiau suprantama kūrinio prasmė, skausmas, neviltis...
O šiaip tai labai gražu... Artima.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-31 11:01:40
Išduoda... Pameta...
Tokia lemtis.
Bet spindi tolumoj,
Ne, ne mirtis -
Nauja viltis...
SĖKMĖS!