Santrauka:
kartais daug prarandam laiko tam, ko mums išvis nereik...
žinai, atsikeliu ryte ir
begalė klausimų užplūsta mane...
jei mes būtume kartu miegoję,
ar tada mane labiau mylėtum?
ir jei būčiau fyfa rožiniais nagais,
ar manęs labiau pasiilgtum?
o jei būčiau kvailai krizenanti blondinė,
ar aš tau labiau patikčiau?
o jei turėčiau didesnius papus,
ar tada manęs labiau norėtum?
o dar jei pamirščiau visas savo svajones,
ar tau su manim būtų lengviau?
ir jei neturėčiau truputuką kitokios pasaulėjautos,
ar tau su manim būtų įdomiau bendraut?
ar tada mes rastume bendrą temą?
ir išvis kodėl turiu laukt, galvot, kentėt?
jei tau aš netinku, čia jau tava bėda -
man lengva bus ištart atia!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2006-05-03 09:55:41
:D jei čia buvo labai rimtai parašyta, tai pasakysiu irgi labai rimtai: jei būtum visa ką išvardinai - tai ne. vis viena ne.
Vartotojas (-a): Lawera
Sukurta: 2006-05-02 17:14:01
Hmm. kažkaip nusivyliau netik eilėmis, kurios net ne eilės, bet ir autorės požiūriu į kitas panas. Ir kuo gi kitokios tos "fyfos", blondinės ir visos kitos...?
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-05-02 12:57:20
kuo skiriasi kūryba nuo galvojimo garsiai ? Pamąstyk
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-05-02 12:25:45
beje, sutinku su Vlabur komentaru :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-05-02 12:24:40
tas " žinai"- ne vietoje
meilės poreikis skverbiasi.
Linkiu pačiai dalinti meilę, tuomet ir ji sugrįš pas tave :)
Vartotojas (-a): Kamėja
Sukurta: 2006-05-02 09:39:20
tam ir įdėjau į eksperimentus...
:
Sukurta: 2006-05-02 09:37:04
dienoraštis, o ne eilėraštis. atleisk, bet 0