Santrauka:
Aš nemėgstų gylaus rudens, bet mėgstu kai gamta rudenėja.
Jurginai vis svyra palei tvorą,
Vėjai vasariniai
Liepų kasas draiko,
Nebėra to vasaros laiko.
Jau rudenėja,
Paslapčia rudenėja.
Jau spalis -
Dangus piktėja.
Įsiviešpataus spalis.
Kažin ar lis?
Čia jau rudenio šalis,
Rudens labirintas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-30 11:02:30
Na čia juk lengvai rudenėja, nestipriai :D
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-29 21:02:23
Įdomiai, tik kiek stipriau ir įvairiau reikškit savo mintis, bus tikrai įdomesni kūrinėliai.
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-29 18:05:33
Gal kiek ir bijau, jog persistengsiu, o kitka apie žiema niekad, nieko nerašiau ir mintys nekyla šia temą. ;) Na, bet jau kaip ir daukam sakiau, jog kolkas keliu senus darbus... :) Tokie komentara skatina sugrįšt atgal į kūryba - atsikleist į dugno :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-29 12:42:36
Man visuomet atrodo, kad autorė rašo lyg bijodama pasakyti ko nereikia ir atrodyti juokinga. Be reikalo - drąsiau. Štai ir šitas kūrinukas surimuotas labai įdomiai, bet bandykit į viską žiūrėt be rėmų. Tarkim dabar Kaune sninga. Na, sninga... Bet sninga smulkiai, tai galima sakyti beria dangus baltą smėlį, lyja krakmolu ar kokią panašią /nesąmonę/. Jaučiu autorės potenciją (kažkodėl kai kurių kitų autorių kūriniuose, deja, jos nėra) ir tikiu, kad mus nustebinsite. Drąsiau, drąsiau :) Kiekybė ne visuomet atstoja kokybę. Tai, beje, galiu taikyti ir sau. ;)