Nušoka, kaip žvirblis, diena
Vėl diena,
Surinkus akimirkas
Prabėgdama,
Į niekur, į tikslą -
Pasineria vėl.
Tik katinas juodas
Sustabdo - nebėr
Nei laiko, nei laimės,
Žuvies tik galva
Ir tirtanti baimėj
Pilka uodega.
Pabrukus pasprunka,
Palieka bala -
Ištirpo jau laikas,
O vis negana.
Varveklį nulaižom -
Žiemos nepagaut,
Kaip vasaros saujoj
Medaus paragaut.
Palieka tik mostai
Didingų darbų,
Skruzdės takas siauras -
Bet, jai juk svarbus.
Lašelis, dulkelė -
Ir jūra, kalnai.
Tu - mažas varžtelis
Ir sukt privalai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-01-07 00:17:19
Smagus ir žaismingas
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-12-30 11:27:05
Tu - mažas varžtelis
Ir sukt privalai.:(
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-29 20:58:19
Puikus ir žaismingas blyksnis. Tiek daug šnekam, sprendžiam (kaip seime), o ...palieka tik mostai didingų darbų...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-29 14:08:28
Prasmingas. Giliai išjaustas gyvenimo laikas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-29 12:20:17
...lašelis, dulkelė
Ir jūra kalnai
Tu - mažas varžtelis,
Tad - suk katinai -
Pagauki bent žvirblį
Diena po dienos.
Taip Laimę Laumelė
Pasidovanos :)
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2010-12-29 11:03:33
Dinamiškas, su ironijos prieskoniu. Lyrinis subjektas nori tapatintis su aplinka, kita vertus, įvaizdžiais išsakoma nepastovumas, nuolatinė kaita. Pastovu tik tai, kas kinta. Amžiaus verpete ryškėja žmogaus menkumas, ribotos galimybės.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-29 09:15:07
Susitaikymo eilės... susitaikymo su TUO, kas yra čia ir dabar... Kas gali pasakyti TAI gerai ar TAI blogai... Svarbiausia sutarti pačiam su savimi... eilės verčia apie tai pamąstyti... geros eilės