Pavasari, skaidrus ir tyras,
Čiurlenimu upelių nešk maldas.
Šlaitus nusėja vaikų juokas,
Kai motinoms dalina žibuokles.

Mačiau, kad pienės spinduliuoja pievose,
Dundulio ratai pasiekė ausis.
Ir medžiai išsprogdino pumpurus –
Drebėjo žemė nejučiomis.

Varnėnai basomis kojelėmis
Lietaus balutėse grožėjos savimi.
Ir boružė Šventų Velykų rytą
Pabudusi lėtai ropojo dangumi.

Pavasari, tu giedi Šventą giesmę,
Priklaupęs ties žmogaus širdim.