Laikas
Prabilo langas ledu
ir snaigėm.
Nutilo dangūs rytų
kryptin.
Plevena oras- jūreivio
laivas.
Ten dienos tirpsta po
dabartim.
Išgirstam liepą pro
žolę parke.
Po to ir spalį rūkų
maišuos.
Vyniojam sausį ir
lūpom verkiam,
Kad kovo paukščiai
dar pataluos.
Gaiva
2010-12-28 01:02:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-29 01:09:27
Gaiva, nežinau jei norėtųsi išgirsti,- tai kaip čia tada -yra pirmas stulpelis tarsi atotrūkyje nuo visos minties, ir beje man įdomiausias, o toliau liepa, spalis, sausis, kovas,- net nežinau gal tada reikėjo nusibrėžti kryptį, nes man pritrūko ir minties ir išpildymo vientisumo...ar nesupyksi už nuomonę :) o metaforų gražių priobuoliauta :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-28 17:51:18
Lakoniškai ir raiškiai apie metų laikus.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2010-12-28 10:54:12
Gražiai apie dabartį ir apie visus metų laikus :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-28 10:30:36
Kaip nors sulauksim to pavasario...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-28 02:06:20
ir aš jau noriu pavasario, o žiema dar neįpusėjo... :(