Ką tik lijo plevėsa lietus.
Naktyje mūsų meilė pasklido.
Su tamsa susiliejo dangus,
Susiliejom ir mes
ligi ryto.
Dovanosiu tau vyturio
Giesmę,
Nuraškysiu žvaigždėtą
Svajonę,
Savo meilę į delnus
Sudėsiu
Ir išruošiu tave į
Kelionę.
Ir mane su savim pasiimki.
Skruostai dega kaip
Vasaros vyšnia.
Nors ruduo man labai
Nepatinka,
Bet pavasarį mudu
Sugrįšim.
Gaiva
2010-12-27 09:57:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-12-28 22:31:48
pažadai suteikia vilties ir stiprybės.
pasirodė neišbaigtas - galbūt per greitai prie pabaigos peršokta, galbūt dėl žodyno, dar iki galo nesupratau :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-27 16:36:28
pajutau ir aš pavasarį , su vyturio giesme ir žvaigždėta svajone. Gražiai nuskambėjo
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-27 15:14:43
Ir nuo ko gi tie žandai dega? Atsakau pats - nuo pavasario. Autorė ir šiaip simpatiška, o dar su ružavais žandukais, joooo... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-27 11:06:50
Tik pavydėti reikia tos nuotaikos ir jausmo.Galima gauti geros energijos užtaisą visai dienai.Visur pilna vilties ir meilės.