Išluptos vinies tarpas –
Reginys vertas keturiasdešimties
Ašaros sū:
Tu šeri žuveles
Gintaro akmenėliais,
Skalbi motinos šilko skareles
Lelijoms niūniuodamas.

Tas „Kažkada“ sidabro siūlu,
Tvirtai glosto medinį kaklą.
Byra byra pjuvenos.
Sukūrensiu visus laiškus,
Kuriuos turėjai parašyti man.

Saulė dygsniuoja mano tinklą,
Žuvų išsigandusį:
Tu buvai plūdė,
Dabar – tik tyla.

Skęsk skęsk!
Akmenimis gintaro,
Vėliavomis šilko,
Nutylėtais mirksniais
Iškarpytu laiku.

Ten, šuliny, nieko netrūksta,
Užkalkim vinis,
Baidykim paukščius,
Kad susvilę netūptų šalia.