geismu pritvinkusios
jos virptels,
nebepaslėpdamos
ironijos
šešėlių kampuose,
sodriu raudoniu
erotiškai nuslys
žavinga šypsena -
jaunystės kvaitulių
svaigus eskortas,
mus vertusi
mylėt, kovot,
arba ekstazėje
apšlapintom šlaunim
klampot
per nuodėmių pasaulio
tortą,
o, gal,
dar nedalintą
kozirinę kortą
gali išvyst
to geidulingo blizgesio
dugne,
kuris ir vėl
įsuks mane
į savo žavesio
aistringą tango,
nulis lietum
nostalgija
už lango
ir kerinti jų
elegancija
kasdien gyvenimą
lydės
bekraščio Laiko
kelyje...