Nei aš kalbu, nei aš matau to krašto,
Nei glaust galiu ką nors prie savo šono,
Tik sušąlu, o kartais būna karšta,
Šiam sujauktam žalių svajonių klony
Sukimba šaknys su žeme į gruodą,
Jis trūkinėja skausmo neištvėręs,
Paskui ir vėl čia plečiasi paguoda –
Su šiluma pasklinda jausmo gėris.
Aš savo siūlais apraizgau smiltelę,
Ir lapą juodą žemėmis apveltą –
Nuo mirusio buvimo apsivalęs,
Pasauliui giedu ilgu žiedo altu.
Aš į save vynioju saulę šiltą
Ir į medieną sudedu stiprumą,
Kad ji kantrybe kieta apsipiltų,
Kai su audrom ir vėjais šakos grumias.
Verkiu aš kartais ne rasom iš ryto,
Tikru skausmu išsiskleidžia vytimas,
Kai per mane kaskados karštos ritas
Saulėto laiko degančiais rietimais.
O žemė išsausėja ir sukimba
Į kietį vasarinį ir kenksmingą.
Ir pliekiantis skausmingas saulės rimbas,
Giliai į mano nemigas susminga.
Net šalčio skandalingo nesulaukęs
barstau lapus galėjusius gyventi.
Ir vėjui pučiant šnara visas laukas,
Tarsi nupjautos mano šakos vantoms.
Tada visokie vabalai ir vikšrai
Lizdus ir palikimą savo krauna
Ant mano lapo mirštančio, netikro
Nuskendusio į karščio dvelksmą sraunų.
Apmiršta gyvybingos mano ertmės –
Tas troškulys baisus, negailestingas,
Nors grąžė jie mane ir peiliais rantė,
Bet niekada tiek nebuvau sustingęs.
Svajoju apie skaidrų, minkštą lašą
Ir žemę vėsią, vandeniu supiltą
Ji manyje per amžių įsirašė –
Žydėjimu nudrebuliuotais tiltais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-27 19:40:28
"Nudrebuliuotais tiltais"pasiekėte"žalių svajonių klonį", ten pagiedojote "žiedo altu" ir, pasiekusi saulę, ją "suvyniojote į save"...Todėl ir šviečiate, ryškiai, nutvieksta jos spindulių...Miela pasisvečiuoti ir, prie jūsų beržo prigludus, atgaivos, tarsi sulos atsigerti...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2010-12-22 14:58:03
O,kiekvienas stulpelis vertas įvertinimo, nes iš Širdies, rodos išgyventa ir taip poetiškai brandu.
Paskutinysis posmas ypač skaidrus,optimistiškas:
"Svajoju apie skaidrų, minkštą lašą
Ir žemę vėsią, vandeniu supiltą
Ji manyje per amžių įsirašė –
Žydėjimu nudrebuliuotais tiltais."- žaviuosi.
:) *
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-22 00:32:38
[-posmelio eilės numeris-; jame eilučių tvarka, (1-3)-(2-4), kiekvienos pradžios ir pabaigos rimai pabaigoje (PVZ.)]
Man čia tas eilėraštis atrodo lyrika - tokie
jausmai jausmai - lyg kova Meilėje kuri be atsako.
Įdomūs rimai:
-4-
Aš,
Kad Ir Kai šiltą apsipiltų stiprumą –
grumias
-5-
Verkiu, Kai Tikru
Saulėto ryto ritas vytimas
rietimais
-6-
O žemė
Ir Į kietį Giliai sukimba rimbas kenksmingą
susminga.
-7-
Net Ir vėjui Barstau
Tarsi nesulaukęs laukas gyventi
vantoms
-10-
Svajoju – Ji
Ir Žydėjimu lašą įsirašė supiltą
tiltais
-----------------------------------
PVZ.:
№-10-
(1)Svajoju apie skaidrų, minkštą lašą
2Ir žemę vėsią, vandeniu supiltą
(3)Ji manyje per amžių įsirašė –
4Žydėjimu nudrebuliuotais tiltais.
P.S.
smulkmena, bet pas jus vienas žodis iš mažosios (septintame posmelyje, antroje eilutėje, pirmas žodis; rašydama rimus parašiau jį iš didžiosios.)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-21 23:21:00
Kaip gražiai sugretinti beržo jausmai su žmogaus, gražūs žodžiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-21 22:37:04
Ji manyje per amžių įsirašė – žydėjimu...
Žaviuosi.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-21 21:52:33
Man neblogai, mintis, žodžiai
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-12-21 21:28:58
grazus ir melodingas
Anonimas
Sukurta: 2010-12-21 18:22:08
Trečia, šešta strofos puikios.
Netikėta: Net šalčio skandalingo nesulaukęs; Žydėjimu nudrebuliuotais tiltais; Kai per mane kaskados karštos ritas / Saulėto laiko degančiais rietimais. Ir daug kitų vietelių. Atrodo, dar prieš skaitymą, ką čia galima parašyti savitesnio apie medį, jeigu tiek jau padaryta, bet Jūs sugebate nustebinti.
Sveikinu.