Kam išrovei eglę, tėti??
Kam draskei tu sau rankas!?
Nebėra jai kur stovėti -
Nešk iš čia visas šakas!
Kam nešei šiaudų tu smilgas??
Užsimetęs ant peties,
Juk ištrauktas šiaudas ilgas -
Nepakeis mūsų lemties!
Taip, mes esam tavo kraujas...
Virtęs ašarom seniai...
Jau atverstas lapas naujas -
Kaltas! Tu mus palikai...
koste
2010-12-21 14:01:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-23 23:17:27
skaitomas autorės šis skamba geriau. ir šiaip yra klišių (dažnai poezijoje kartojamų frazių), o pradžia labai sudominanti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-21 23:13:26
Labai jau kategoriškai, tik viena pusė kalta retai būna...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-12-21 21:02:49
och. pirmasis sakinys - dieviškas. jeigu nuo jo eitumėte kita kryptimi - tas sakinys būtų tas vienintelis, kuris prikaustytų žvilgsnį prie kūrinio ir sudomintų skaityti toliau.
Visos kitos eilutės - silpnokos. Nors jos taip pat tokios tiesiai šviesiai, bet kitokios prasmės iš jų ir nebeišgausi, priešingai, negu iš pirmosios.
Na, o tokiais priekaištais, kaip pabaigoje, svaidytis nederėtų.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-12-21 18:18:59
Perdaug platu, nešildo.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-12-21 14:15:45
tik jūs nepalikit