Žydrasis laukas žvaigždėm išaustas
Baltam perle paskendęs gimtas klonis.
Į širdį tyliai pūko snaigės krenta
Štai tu ir ji baltam perle drauge.

Takelis siauras tik pūko snaigės
Lyg angelėliai supasi šalia.
Prigludus tyliai lyg snaigė čia svajonė
Džiaugsmingai žengia pūko erdvėje.

Maža širdis lyg švytinti oazė,
Meiliai kužda čia gera ir jauku.
Kai žengia drąsiai senas Kuprius kloniu,
O jos šalia; svajonė, meilė ir daina.

Pagriežk, Kupreli, dainą negirdėtą,
Tegul melodija baltam perle ilgam išlieka.
Pažvelk, ji čia tavoji meilė ir svaja,
Paskendusios pūgos ir vėjo audroje.

Pagrok, senuoju smuikeliu tu dainą,
Kada pirmoji meilė tyliai žengia,
Gimtinės klonis toks šviesus šviesus
Kai girdi meilę lydinčius garsus.