Santrauka:
Pažaidimas tautine dvasia.nieko pikta.nieko rimta
Parduodu pamestą sielą.
Ji ne mano.
Radau kai snigo.
Pasimetus klaidžiojo vingiais.
Apgailėdama traukinio galą.
Nesuspėjo įlipt į laimingą
istoriją papuoštą melo.
Su manim likt nenori.
Ieško savo puselės.
Gal ir gerai.
Ir uždirbsiu.
Ir liustros nieks neberušys.
Parduodu pamestą sielą.
Nes nieks neatsiliepė radus.
Turbūt savininkas seniai išsikėlė
į airiją ar emyratus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-21 22:30:17
Verčiantis susimąstyti. Eilėraštis, kurį norėtųsi skaityti dar kelis kartus, kad įsigertum į jį, įsilietum. O galiausiai kiekvieną kartą skaitant vis iš naujo, suprastum vis ką nors nauja, įžvelgtum tai, ko neižveglei anksčiau. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-21 22:28:27
Parduodu pamestą sielą.
Nes nieks neatsiliepė radus.
Turbūt savininkas seniai išsikėlė
į airiją ar emyratus
:) :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-20 23:19:00
...liustros nieks neberušys...taip negrabiai nuskambėjo, o mintys įdomios-parduodama siela...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-20 15:38:03
Anamcara, oho :) puikiai viską sudėliojai, ypač svarbu, kad dar bandei ieškoti savininko...čia labai dau apie Tave pasako :) (žinai, kaip būna kitą kart su piniginėm, o čia juk SIELA.. ) ačiū, mieloji, kaip tik sėdant į Kalėdų traukinį, man šių minčių reikėjo...Būk laiminga
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-12-20 13:39:37
Radybos-geras dalikas, bet jei netinka-išmeskit, juk siela gali įsigyventi sieloje,o tada...
Patiko ir man-tema negirdėta.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-20 13:12:27
P.S.
emyratuose nėra tokių senių kalėdinių, kurie nuo suolo nupultų, jie pilvo šokį žiūri ir šąla iš džiaugsmo.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-20 13:09:01
jūsų tekstas lyg Pjero dainelė Malvinai, o ji, ta garbanota malvina, tikra blondinė - negirdi, ir neperka jo tos ašarėlės nupieštos, tik sijonus pasiraičius, laigo su Artemonu po pievą, varlės kvarkia, išvirusios kaip kiaušiniai ir vėžlė Tortila, kaip Marija auksarankė, megzdama mezginį pasaką seka "Ar laimė, ar nelaimė – vis viena vie viena." o Malvina baltom garbanom, sijonus pasiraičiusi, pantalonai su kvierbetkom, senis kalėdų nuo suolo nupultų pamatęs, su Artemonu - juodu pudeliu garbanotu kai Judas, palei tvenkinį lakioja, ir negirdi tokios širdingos Pjero dainelės, ir neperka aukcione jo ašarėlės nupieštos. Labai užsiėmusi su Artemonu laigyti po pievą, prie tvenkinio, kur ta vėžlė Tortila, kaip Marija auksarankė - ką tai neria neria, nėrinius akytus, ir pasakas pasakoja - visažinė Vėžlė vardu Tortila: "ar laimė ar nelaimė – vis viena vis viena".
Anonimas
Sukurta: 2010-12-20 11:49:32
Ir man eilius patiko. Kai pabaiga tokia smūgiuojanti, nebėr ką pasakyt.
Tik užkliuvo žargnoninė eilutė:
Ir liustros nieks neberušys.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-20 10:03:03
Taip, eilius suintrigavo, bet ...sielos nereikia, turiu savo.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-12-20 08:49:30
Patiko :)