veidas tinku trupa –
aksomą palikau
kai skausme
mane pagimdė sienos
prakeikto miesto
gyvatėmis užleisto
ir klykė
pribuvėja pamačius
rankas vijokliais ėjusias
vakarais šnypštimas
duslus lyg vėjo
***
nežinau kas
laikrodžius vis persuka –
baltu rūbu apsitaisius
lyg gimus ką tik bet
kadagiai jau –
ir nuodėmė
nespėta padaryti
tačiau priklausanti
akis taip spaudžia
aš drugeliais
norėčiau baigtis
o čia tik šnypščia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 21:05:08
Man pakaktų to, kas virš žvaigždučių.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 21:04:11
aš drugeliais
norėčiau baigtis
o čia tik šnypščia
Drugeliais tikrai geriau nei gyvatėmis :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-19 18:32:01
man truputį paslaptingas ir keistas
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-19 14:24:31
Pribuvėja bijanti vijoklių juokingai reaguoja:
"klykė pribuvėja pamačius rankas vijokliais ėjusias", tikriausiai, kad ir jos neįtrauktų apsivynioję - apsiviję vijokliai. Tokia juokinga čia mintis susukta pas jus.
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2010-12-19 12:48:59
Puikus eilėraštis su stipria pabaiga. Mielai pasiimu pas save:)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 12:46:34
Labai gražus, ne tai net kad gražus, mįslingas,- bet kad taip paieškojus sinonimų, tiek girdėta paskutinėm dienom- baltu rūbu, laikrodžiai, klykimas, trupėjimas...kaip perskaitytoj kitų autorių kūryboje. O taip Puella, labai patiko, labai.
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2010-12-19 12:15:25
tikrai vertas dėmesio