Rytinis rūkas. Drėgnas langas.
Beveik tamsu. Ore dar sklando žemos gaidos.
Pritylančiu balsu.
Į sapną bėgusios bakstienos.
Naktin išplaukęs kūno svoris.
Muskatu dvelkia.
Šiek tiek ilgu.
Žengimas užmarštin.
Plazdėjimas trimačio aido.
Tarp praeities. Ir šito ūko.
Akimirką visas raides išgerkime.
Savin.
Švinta jau.
Šilta, išbalus tavo oda.
Pulsuoja prieskoniais. Tavim.
It dabartin šilkai į plaukus įsikibę.
Betirpstant laikui virsta raminančia baigtim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lauksmė
Sukurta: 2010-12-20 12:10:56
dėkinga, kad skaitot, atliepiat... gera dalintis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 21:06:51
Pulsuoja prieskoniais. - labai.
Ir paskutinė eilutė taip lengvai užrašyta, bet kokia svari!
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 12:43:43
Lauksmiškas kvėpavimas, kaip visada arti širdies skaitančiam, kalbu apie save.
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2010-12-19 12:31:23
Aš norėčiau Jums paploti, išties.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-12-19 12:21:44
ilgesio rūkas. Lengvas. peršviečiamas, dailus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-19 09:14:49
Man irgi įkrito, ypač pirmas stulpelis ir paskutinis, labai išraiškingi, švarūs. Įdomiai apibūdintas ilgesys, tikrai kaip šilkinis.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 07:48:52
Rytinis rūkas. Drėgnas langas.
Beveik tamsu. Ore dar sklando žemos gaidos.
Pritylančiu balsu.
Man ypač šis, pajutau lengvumą.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-19 00:06:56
štai tiek gražu. Labai:
//Į sapną bėgusios bakstienos.
Naktin išplaukęs kūno svoris.//