Ačiū, Viešpatie, kad Tu esi,
Ir keiti mano veidą.
Malonu būt Tavo dėmesy
Ir kad nuodėmes atleidi.
Kad, kai būna liūdna – ramini,
Kai atrodo neįstengsiu – padarai tai.
Tu kartu su manim gyveni,
Nuo gimimo manęs neapleidi.
Nepamirši tu manęs bėdoj
Ir varge man būsi paguodėjas.
Pasakysi mirusiems draugams,
Kad prie kapo jų buvau atėjęs.
Daug dalykų Tu gali daryt,
Bet svarbiausi yra meilė,
Ji gyvena mūsų širdyse,
O kitiems ji sukelia ir baimę.
Baimę – kai aš nieko nežinau
Ir labai daug abejoju,
Kai galingi rodos milžinai,
Kurie griauna viską nesustoję.
Bet ne baimė valdo šį pasaulį
Ir ne milžinai yra svarbiausi.
Meilė, šildanti kaip saulė,
Daro šį pasaulį nuostabiausiu.
ardas
2010-12-14 11:20:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-02-03 16:12:12
...o kai kas sako,kad neamžina ta meilė...
:(
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-14 17:55:09
Tiesa...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-14 17:40:06
Širdies kalba, švari ir tyra.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-12-14 13:07:22
žinoma-Meilė...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-12-14 12:59:47
Gerb.Moderatoriai jei galit pataisykit-turi būti"Bet svarbiausia..."
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-12-14 12:27:35
išsikalbėjai ... vai kiškai taip atvirai :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-14 11:31:41
ačiū
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-12-14 11:24:39
ačiū