Bandai įtikinti save, o gal kitus,
Kad nesvarbu, kas buvo ir kas bus,
Kas suledės į gatvės žibintus,
Negalinčius užgesti, nešiltus.

Bandai įtikinti, o netiki vis tiek,
Susivaldai, nenori – netikėk,
Ir vienas būna artimas kitam
Neįtikėjusiam ir nekaltai kaltam.

Dar būna ir atstumto patirtis,
Bemiegė valanda, tamsa, mirtis,
Dar visko būna daug, ateik tada,
Jeigu nebus buveinė užimta.

Jeigu išdrįsi peržengt anapus,
Su viskuo, ką turi, kitaip nebus,
Tik snigs žiema į gatvės žibintus
Per slenkstį išlydėdama metus.