tu esi mano angelas
betoninėmis rankomis
išmatuojantis laiką
ir mintis ir sapnus
aš esu žilas prakeiksmas
atpažįstantis dangų
tik nužengęs nuo jo
nes esu tik žmogus
bus karaliai ir fėjos
jodinės dieną nuogos
juoksis saulėje vėjai
ir dainuos nejučia
tiktai dievas ateina
žiemą pilnas paguodos
ir nusibraukia šypsnį
baltaplaukė delčia