XIXa. pono dvaras Lietuvoje. Dvaro kieme, prie tvartų ir arklidžių, tijūnas Rimbonis kalbasi su kumečiu Gurliu.
- Kur tu valkiojaisi, senas nusmurgėli? Ar žinai, kiek valandų?
- Nežinau!
- Tu dar čia man drįsti balsą kelti? Kur buvai ištisas penkias valandas? Nė su šuniu nebuvo galima surasti.
- Atleiskit, gerbiamasis, dukrą palaidojau, nuo džiovos...
-Nusispjaut man ant tavo dukros! Per tave pono arkliai visą pusdienį mėšle prastovėjo, manai, man reikėjo tvartus mėžti?!
- Bet gerbiamas tijūne, jūs mane supraskit...
- Tuoj kai šniosiu bizūnu per nugarą, tai nė teisintis nereikės! Marš greičiau prie darbo!
Ir kumetis, drebančiom rankom maigydamas kepurę, nudūlino į arklides.