Naktimis

Naktimis
Nuo stalelio
Pakyla močiūtės
Mezginiai – mano keliai.

Naktimis
Šnabždasi
Prie stalo
Nebaigti dienos darbai.

Naktimis
Sapnuose
Mane šaukia
Protėvių vėlės...
Gulnara Abukė

2010-12-03 20:00:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Gulnara Abukė

Sukurta: 2010-12-04 16:02:33

Sutinku, čia tars pasikalbėjimas su savim...
O tas atitrukimas,tai juk kuo gylesnė naktis tuo labiau atirunkam nuo buities ir nerimės į prisiminimus... Paliktas neišbaigtumas tam juk tobulumui ribų nėra :)

Vartotojas (-a): _saulute_

Sukurta: 2010-12-03 22:18:24

Man kažkaip paskutinis posemlis irgi pasirodė atitrūkęs, nes pirmi du lyg apie tai, ką matai aplinkui...taip buitiška, o užbaigia lyg su jausmu, kuris nežinia iš kur ar kam. Pakoreguok;]

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-12-03 21:12:35

Kažkaip trečias posmelis nelabai prilimpa. Gal ko nesupratau. Bet visumoje patiko.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-12-03 20:36:04

asmeniškas pakalbėjimas. atrodo neišbaigta, nes dviejų pirmųjų posmų pabaigose neritmingai susišaukia surimuoti mezginiai-keliai-darbai.
močiutės, rašoma taip, kaip čia parašyta šios eilutės pradžioje.

betgi - siaubingai gražu, kai pakyla senolės mezginiai. uch. remčiau į tai ir tvarkyčiau smarkiai šį tekstuką.