Paveiziek...Mataa!
Baltas snaigės iškrėta.
Anuos uždėngė porviniausius laukus.
Daba to sava pieda brūkštelieki,
Ont driegna ir šlape lauka,
Uždėngta šveižiausiu sneigu.
Tryptelk, smarke...
Tegul būn ana laukaa vidurie,
Kor susirinks ir rokouses
Advėnta žvakės - baltas ir tyras,
Lyg aniuolele, Tava pondeive, šėrdeis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-12-10 17:34:10
Pasirodė, tarsi praslydo keletas netarmiškų žodžių
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-12-06 21:34:38
Supratau.
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2010-12-01 20:23:46
čia aiškiai parašyta, kam skirtas eilėraštis - malda.. " Tava pondeive, šėrdeis" tai prašymas mūsų Visagalio, kad paliktų žymę mūsų širdyse lyg baltu sniegu uždengtame lauke
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-11-30 19:04:31
Kodėl lyrinis subjektas siūlo palikti pėdą ant šviežio sniego?
Būtų įdomi autorės motyvacija.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-30 15:26:59
Tyros ir baltos Advento žvakės...Gražu, tarmiška :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-30 11:35:51
,,Lyg aniuolele" :) ...