Ąžuolas apkaustytas atmintim.
Sargas prie namų, avižų laukų.
Ąžuolas apgaubtas praeities vakarais.
Tarsi lietaus gintarais, laimės aitvarais.
Ąžuolas nebijo perkūnijų.
Jis į savo vietą tvirtai įsikūnijęs.
Per amžių prie kelio stovės.
Jo meilė savam kiemui neatvės.
Ąžuolas visad garsės spalvinga istorija.
Žaliojo tėvo niekas nelies pikta ranka.
Jo gyvenimas – erdvės ir laiko pasaka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-04 16:28:12
Gal ir prastokas, bet tai apie ąžuolą, kurį mačiau nuo pat pirmųjų dienų :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-28 21:09:07
Prastokas
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-11-28 15:46:52
Nu tai čia blogas ar pakenčiamas kūrinis? :D
Anonimas
Sukurta: 2010-11-28 15:34:43
O Ąžuolas, visad garsės spalvinga istorija.
:) taip.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-28 15:32:36
Vienas taktas, konstatavimas, dėl to nuobodu ir neįdomu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-28 10:16:31
Perdaug tų ąžuolas pasikartojimų. Ir rimas šlubuoja. Mintis puiki.