Bėgimas nuo savęs...

Ištirpti iš dienos, išnykti,
Čia taip nemylimas jauties žmogus,
Gyvenimams diktuoja, švyti,
Valdovas pinigas - diktatorius žiaurus.
Veidai išbalę,
Akyse sustingęs skausmas,
Ranka pagalbos prašanti sunki...
Nusvyra, nevilties prispausta,
Nereikalinga čia jauties
Ir sau beviltiškai šlykšti.
Išeiti iš dienos niūrios,
Tyliai išnykti.
Debesėliu pakilt dangun
Su ašaros išsaugotu lašu.
Lietus žemelėj daigą laistys,
Vėl jausiuos reikalinga...
Širdyje ramu.
svetimaD

2010-11-24 18:17:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-11-25 06:09:18

skaudus, sunkus, šaukiantis pagalbos

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-11-24 23:18:19

Tema turtinga, tik ją reikia išrutuliuoti, kiek kitaip rašyti.

Anonimas

Sukurta: 2010-11-24 20:38:42

Su antru "išprotėjimu" gal ir sutikčiau.

Anonimas

Sukurta: 2010-11-24 20:30:15

būsena nusakyta neteisingai. arba bent nepoetiškai.

Anonimas

Sukurta: 2010-11-24 20:01:10

čia būsena, o ji kokia yra tokia

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2010-11-24 19:46:14

pritariu kolegei šįkart. neišpildomas pavadinimas, kūrinys persunktas nevisavertiškumo jausmu ir įvaizdžiais, banaliais motyvais, surinktais į vieną kūrinį.

Anonimas

Sukurta: 2010-11-24 19:10:20

Pavadinimas geras, būtų puiki tema eilėraščiui, tobulam eilėraščiui, bet vargu ar tekstas išpildė mintį.