Ilgesinga, skambi diena
Iškeliauja per laiką viena,
Neieškodama kelio.
Vis skuba į priekį
Klupdama, keldama.
Jau supluko, sukaito,
Bet sustoti negali...
Ten, šešėliuos klaidžiuos,
Mėlynas vakaras kviečia,
Vilioja ištiesęs rankas.
Krenta išsekus diena
Į jo laukiantį glėbį
Ir tyliai užgęsta jame,
Vakarės miglos atsigėrus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-23 21:58:00
ir man patiko sumanymas, gal tik išpildymas ne visai, paskubėta manau.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-23 17:06:32
Tradicinis kalbėjimas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-23 15:39:06
jaukus , ramus ir toks lengvas, užgęstanti tyliai diena,...vakarės miglos atsigėrus...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-23 15:04:47
Labai įtaigus, realistiškas eilėraštis, tiesiog palieka įspūdį..... man labai patiko :)