Medinėj paletėj - auksinės spalvos,
drobėje spindi gracingas ruduo.
Sanarius gelia, smilkinius skauda
-
plikas kaštonas - tarsi piemuo.

Mėnulio lukštas padangėj suiro,
kenčiantis Dievas  išsitraukė vinis.
Kryžius pasviro, suiro betonas
–
žodyje liko vienmarškinė rakštis.

Potėpiai aštrūs, trūkčioja mintys,
teptukas vedžioja medžių šakas.
Švilpauja vėjas drevėj įsitaisęs
-
tarsi berniūkštis išbraidęs balas.

Mažas gurkšnelis spanguolių vyno,
akys vilioklės - ekstazės ugny.  
Šypsosi veidas, krūpčioja kūnas...
-
kaip buvo šiandien, bus ir rytoj.