Trioletas. Svetimas skausmas

Svetimas skausmas įlapojo į širdį,
Jis bujoja ir taip neramina mane.
Jaučiu geliančią žaizdą. Bent vienas ar girdit?
Svetimas skausmas įlapojo į širdį.
Neduok, Dieve, ir jums šitą jausmą patirti,
Jis nuvilko tave, atsidūrei dugne.
Svetimas skausmas įlapojo į širdį,
Jis bujoja ir taip neramina mane.
spika

2010-11-22 04:06:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-11-22 21:10:51

Ir tikrai atrodo, lyg ne svetimas būtų...

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2010-11-22 13:54:44

Sako: "jog svetimo skausmo nebūna", pridurčiau, jog tapau pats sau svetimas, tapau vieninteliu, užgožiančiu savimi kitus. O juk taip dažniausiai būna - susireikšminu, tampu aklu ir kurčiu kitam.
Čia aš apie save. Jūsų trioletas tokias mintis atbogino, nežinau, gerai tai ar blogai. Nuoširdus dėkui.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2010-11-22 13:42:45

Jei įlapojo tas skausmas į širdį - jau ne svetimas, jau savas, todėl ir gelia...

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2010-11-22 11:59:26

Gerai, nostalgiškai, įspūdingai.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-11-22 10:15:57

...matyt ne visai svetimas, jei taip pajutot gėlą...