Svetimas skausmas įlapojo į širdį,
Jis bujoja ir taip neramina mane.
Jaučiu geliančią žaizdą. Bent vienas ar girdit?
Svetimas skausmas įlapojo į širdį.
Neduok, Dieve, ir jums šitą jausmą patirti,
Jis nuvilko tave, atsidūrei dugne.
Svetimas skausmas įlapojo į širdį,
Jis bujoja ir taip neramina mane.
spika
2010-11-22 04:06:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-22 21:10:51
Ir tikrai atrodo, lyg ne svetimas būtų...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-11-22 13:54:44
Sako: "jog svetimo skausmo nebūna", pridurčiau, jog tapau pats sau svetimas, tapau vieninteliu, užgožiančiu savimi kitus. O juk taip dažniausiai būna - susireikšminu, tampu aklu ir kurčiu kitam.
Čia aš apie save. Jūsų trioletas tokias mintis atbogino, nežinau, gerai tai ar blogai. Nuoširdus dėkui.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-11-22 13:42:45
Jei įlapojo tas skausmas į širdį - jau ne svetimas, jau savas, todėl ir gelia...
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-11-22 11:59:26
Gerai, nostalgiškai, įspūdingai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-22 10:15:57
...matyt ne visai svetimas, jei taip pajutot gėlą...