Šią šlykščią šaltą naktį akis į stalčių sukišau,
Mėnulis danguje sudžiūvęs bado debesis ragais,
Nepamenu ir prisimint nenoriu ką tada jaučiau,
Kai akių kampučiai pražydo pumpurais sūriais.
Šią šlykščią šaltą naktį net miegas pasitraukė,
Palikdamas tik tuos, kurių neturi būt šalia,
Ir, regis, tyčia dar su šypsena už lango laukė,
Kol išperos šešėliai iš proto išvarys mane.
Šią šlykščią naktį mėnulis badė debesis ragais,
O man krūtinėn smigo dūriai tuzino aklų akių,
Džiaugiuos, kad stalčiun sukišau savas antais,
Belieka atsikratyt tik pumpurų kampučiuose sūrių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-22 22:35:57
Pritariu skroblui- bus, tikrai bus ir visokių...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-11-22 21:10:09
Bus, Martinai, dar ir gražių, karštų naktų, bus :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-22 03:08:58
Vau, piktai kaip ;) Bet, matyt, yra dėl ko. Bet juk ir tokie išgyvenimai eiles pastūmėja rašyti. Bent mane, nes teigiamos emocijos mažiau mūzas traukia. Įdomu, kodėl?