Minkštas granitas,
Kietas lyg molis –
Šiepias juodi pakraščiai.
Klūpo prie kapo
Užkastas brolis –
Medžiai šaknim atvirkščiai.

Laiko iškėlęs
Deglą kaip žvakę –
Nedega ji, neliepsnos.
Nieks nežadėjo,
Niekas nesakė,
Nedavė jam dovanos.

Tik ašutinę
Ant nuogo kūno,
Druskos užbert ant žaizdos.
Net nežydėjęs
Kartais supūna,
Šlubas netenka lazdos.

Gal ir nereikia,
Gal tegul krenta –
Kelio grumstus pabučiuos.
Išplukdo jūra
Į kitą krantą
Burlaivį be apačios...
...........................................

Jei laša kraujas
Ir nesiliauja,
Reiškia, kas buvo – atmeni.
Neslėpki saujoj,
Išmesk iš naujo
Baltą likimo akmenį.