Bėgioja klavišais ekspresija guviai,
Šviesu, tik barbena į stiklą ruduo.
Svaigina emocijų teigiami krūviai,
Ir spragsinčios židinio kibirkštys...šok!
Euforija trankiai perkusiniais groja,
Ir sukasi kūnas, ir svaigsta galva.
Kai muzika liūdesiui pakiša koją,
Tai bent minutėlei palaima tikra.
Melodija užburia, laikas ištirpsta,
Taip jaudina Do-Re-Mi srautas sklandus.
Šokėjai, parketo neliesdami, šėlsta
Lotynų Amerikos šokio ritmu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-21 20:05:56
/Kai muzika liūdesiui pakiša koją,
Tai bent minutėlei palaima tikra/
bet atsiriboti nuo liūdesio nepadeda,
tik ausys girdi muziką, o mintys toli
liūdesy. Tiesa?
:))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-20 23:42:51
O aš emocijų nedaug radau, bandyta atpasakoti jas, o jomis reikia gyventi, tada ir eilės skambės.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-20 23:12:18
Sužavėjo šis emocingas, ekspresyvus eilėraštis, skaitydama taip ir įsivaizdavau pianistą ir netoliese šokančias poras..... Puiku, man patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-20 22:57:20
Hm, bandote rimuoti, bet šįkart nelabai kaip tepavyko, deja.