Gėlė iš krašto, ašarom nuplauto...
Prigis, gal ne - ją sodinu.
Lapelis skleidžias,
Spindulėlį gaudo,
Tai reiškia, jog dar vieną draugę čia turiu.
Tai kas, tesijuokia šaipūnai,
Gėlės lapelį sveikinu rytais.
Gaivūs kvapai ramybę sielos saugo,
Žiedelis gležnas ir trapus,
Bet stiprūs jo kerai.
Išmokė jis pajaust ryto rasos gaivumą,
Draugystė su gamtos stebuklais nuostabi.
Nėra čia išdavystės ir apgaulės,
Keliu nektaro taurę - aš stipri.