Nekomentuoeiu šio neeilinio kūrinio nes apie jį(o ir apie pačią Autorę) labai tiksliai pasisakė prieš mane komentavusieji. Vieno tik bijau, kad tik nebūtų čia visp kūrinių ciklo pabaiga.

Ak, kaip gražu...
Nėra daugiau ką ir pridurti.
Skaitysiu ir skaitysiu. Ir reikia mokytis gyventi taip, kad po daug metų galėčiau pasakyt tą patį.

Šitam kūrinukui mano nuomonę išsakė kiti.
Ačiū Jums ir Jiems.
Pirmą kartą Jūsų nuotrauką pamačiau "ŽŽ"
ir net aiktelėjau - kokia nuostabiai graži
moteris, spindinti švelnumu ir ramybe.
Skaitydama Jūsų darbelius,visad žaviuosi.
Ištvermės Jums, Mieloji Dalija!

...labai graži padėka...bet Tu, Dalija, dar daug kartų gražesnė už tuos nuostabiai skambančius žodžius...

Gražus Jūsų padėkojimas lemčiai. O aš dėkoju Jums už šiuos nuostabius žodžius. Pasiskolinsiu juos ir mokysiuos dėkoti. Ačiū.

Stipriai. šiltai ir jaudinančiai...Žemai lenkiu galvą ir maldauju, kad visos moterys suprastų savo lemtį ir džiaugtųsi tuo, kad yra moterys.

Na va kaip čia...
kad norisi ir man:
"Dėkoju, lemtie, už Daliją sutiktą, ačiūdie, be lazdos, nes tada jos jai tikrai būtų prireikę, o aš, kaip Adomas, būčiau palikęs be šonkaulio ar net ir ne vieno. Dėkoju, lemtie, už Daliją, apsėdusią gerą krūvą gerų kūrinių ŽŽ ir Rašyke..."
Ir prašau- būk ir toliau jai paslaugi, lemtie.

Nuostabus kalbėjimas...išgiedojimas gyvenimo ...moters . Ačiū už pasidalinimą: priglausiu būtiniausia :)