Atlaužei kriaukšlį ir įpylei vyno –
nerypausiu dainom, tik nebijok,
tyloj užsidariau, kalbėjimai atvėso,
pripustė vėjas smėlio į akis, vienok
nepastebėk manų čepsėjimų, apsalę lūpos
džiovintu dygusiu kviečiu, įpilk dar,
mielas drauge, vyno, įpilk iš molino uzbono,
kvepėjusio kadaise apyniu karčiu...