Pačios trumpiausios dienos,
Pačios tamsiausios, apniukusios.
Šlapios klojimo sienos,
Vėžės, dumble palikusios...
Rūko pilkšva paklodė
Šviesą savim užklojusi.
Kelią į niekur rodys
Saulė, laike sustojusi.
Pačios liūdniausios mintys,
Pačios niūriausios, verkiančios.
Žolę dar gyvą mindys
Rudenio lietūs merkiantys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-11-17 22:44:13
Lyrinis tekstukas, todėl ten ir perkeliu.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-17 22:39:42
Tokios gražios nostalgijos minčių gijos...Gražiai deklamuojasi. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-17 22:20:49
gražu, beje.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-17 22:20:40
gal per daug vardijimo? daiktavardžiai, daiktavardžiai, daiktavardžiai... bet gal ir gerai, neatrodo negyvas, yra nuotaika.
tik rimas - sienos/dienos, užklojusi/sustojusi...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-17 21:46:52
Man artima kūryba. Be ypatingų variacijų, paprastai ir kartu vaizdingai.