Pabūk su manim... Dar pabūki truputį...
Jau vakaras gęsta. Štai ten žvaigždės, matai?
Kaip gera prie laužo suradus kamputį
Žiūrėti į dangų kur pajuodę skliautai.
Plazdena liepsna ir po žemę šešėliai
Slenka tartum grobuonis link tikslo, artyn...
Ilgam ši kelionė išskirs mus ir vėlei,
Šitą laiką gyvensim viena tik viltim.
Dabar ši naktis ir vaiski mėnesiena,
Glamonėjanti žemę ir mūsų mintis,
Vilioja, ak šitaip vilioja ne vieną,
Šnabždėdama meiliai kolei rytas prašvis.
Ir skliautą apjuosusi balzgana juosta
Kaip kelrodė kviečia ir šaukia tolyn
Su paukščiais keliauti, su jais nepabosta...
Susiliet su svajonėm ir eiti naktin.
Pabūk su manim...Dar pabūki truputį...
Palengva aušta rytas. Žvaigždelę matai?
Kaip gera prie laužo suradus kamputį
Žiūrėti į dangų kur jau rausta skliautai...
spika
2010-11-17 01:52:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-17 09:20:25
,,Pabūk su manim...Dar pabūki truputį...
Palengva aušta rytas. Žvaigždelę matai?
Kaip gera prie laužo suradus kamputį
Žiūrėti į dangų kur jau rausta skliautai...'' tai ir įsivaizduoju prie laužo tyliai niūniuojant
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-17 08:53:52
Laužo daina yra viena iš dpoezijos kūrybinių krypčių.