Santrauka:
Vaikų namų auklėtinio mintys
Tylūs kūdikių namai.
Saulėta visa padangė.
o kieme šviečianti mano galvelė,
kantriai laukiantis žvilgsnis
į dangų.
Kur? Kur gi tie tėveliai?
Prašau,-aplankykit mane.
Baltą ilgesio plunksną numeskit.
paguoskit, pabarkit mane...
Kas ir kur mano pirmąjį žingsnį
nuves?
Kas kelią gyveniman parodys?...
Ir kaip man žinoti,
kaip ta tėvo-motinos meilė
iš širdies ir iš veido atrodo?...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-16 19:43:54
Manau, jog tai trauma visam gyvenimui. Taip, skaudu.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-16 19:35:02
Mačiau tų vaikelių akis...
Deja,deja/kieme šviečianti mano galvelė/
/kantriai laukiantis žvilgsnis/
/į dangų/
Liūdna...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-16 19:32:40
Mačiau tų vaikelių akis...
Deja,deja/kieme šviečianti mano galvelė/
/kantriai laukiantis žvilgsnis/
/į dangų/
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-16 14:37:37
Skaudi ir amžina kaip gyvenimas tema. Gaila, kad ši praraja platėja, virsta genetiškai paveldima liga.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-11-16 10:54:56
Skaudi tema...O atsakymo nežinau...