O jei atgimčiau antrą sykį,
Pakeisčiau nieko nebuvimą buvimu.
Tuomet vaivorykštę pavyti
Atrodytų ne taip, arba mažiau sunku.
O jei atgimčiau antrą sykį,
Norėčiau gimti žmogumi.
Ir šuniui pilvą pakasyti
Po žemiškuoju dangumi...
O jei atgimčiau antrą kartą,
Išdrįsčiau padaryt siurprizą -
Tą naktį prie laukųjų vartų
Sušokčiau tau striptizą...
O jei atgimčiau antrą kartą,
Sušukčiau: „Aš žavi poetė!
Ei, Dieve, ant slidaus asfalto
Tapyk eiliuotą siluetą.”
O jeigu gimsiu antrą kartą,
Ei, Dieve,
Leisk man gimti savimi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-11-14 23:52:20
o man pasirodė, kad tiesiog veikėja svarsto ką ji galėtų padaryti, jei po mirties grįžti į gyvenimą. Juk jis ir susideda iš tokių smulkmenų.... ;)
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2010-11-14 14:29:46
Pasakyta, kad lyrinis subjektas nepakeistų nieko, norėtų to paties, žmogiškojo gyvenimo, to paties kūno. Žmogumi = savimi (juk subjektas ir yra žmogus).
Anonimas
Sukurta: 2010-11-14 14:27:03
pabaiga paperka nuošidžiu naivumu, tai, kas iki jos - nereikšminga, be to, techniškai nešvaru, kaip antai siurprizas (man labiau patinka staigmenos)/striptizas ar dangumi/žmogumi. ne taip sunku lygu mažiau sunku (nors taisiklingai reikėtų sakyti - lengviau).
Anonimas
Sukurta: 2010-11-14 14:19:39
man rodos, nieko nepasakyta. arba aš nesuprantu. "pakeisti nieko nebuvimą buvimu" - juk tai nieko nepasako. ką reiškia buvimas? ir suprask dabar, kad gudrus, kodėl iš pradžių norima gimti žmogumi, o paskui jau savimi-neaišku kuo.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-11-14 14:04:43
nusišypsojau, kodėl, nežinau