Die, kur tu kur tu atsakyk
juk žinai – gimiau žiemą ir nors
kūdikio kumštis stipriausias bet pūgos
tąsyk tokios jog išplėšė iš delniukų
tavo surašytus numerius adresus
vardus už kurių sakei slėpsies

Die, kur tu kur tu atsakyk
juk žinai – nebekalbu su niekuo
bet verkiu ir tu matai kaip negera
kaip pykina mane nuo neteisingų spėjimų
nuplėšiant vardus ir žvelgiant į sielas
vis ne tu, Die, išlendi. Vis ne tu.

Die, kur tu kur tu atsakyk
juk žinai – su pirmais žodžiais
net jei ir iš paukščių kalbėti išmokom
nuo tada kai atskyrėm save nuo gyvūnų
padarėme klaidą – nebeliko kuo teisintis.

Die, kur tu kur tu atsakyk
bet vėliau dabar jau taisausi ragus
trepsiu koja į žemę atsitrauk atsitrauk,
angele, man reikia įsibėgėti prieš ginantis.